African magic jẹ́ fọ́omù, ìdàgbàsókè, àti iṣẹ́ idán láàárín àṣà àti àwùjọ tí Áfíríkà àti àwọn àjèjì

Ìtumò ọ̀rọ̀ idán àtúnṣe

Ọ̀rọ̀ idán lè rọrùn ní òye bíi ìtọ́kasí ìṣàkóso tí àwọn ipá, ti iṣẹ ṣiṣe, kò wúwo ní ìhùwàsí ó sí jẹ́ iṣẹ ṣiṣe didoju lati ibẹrẹ iṣe idan, sùgbón nipasẹ ifẹ ti alalupayida, ni ero lati di ati lati ni abajade ti o duro bóyáo dára tàbí búburú (buburu) . [1] [2]

Ni ibatan si ajẹ àtúnṣe

EK Bongmba wa Ajẹ, Oracles, ati Magic laarin Azande nipasẹ Evans-Pritchard (ti a tẹjade 1937 [3] ) ti o ni iduro fun idinku ninu riri iye idan bi koko-ọrọ ti ikẹkọ. [4] Peter Pels (1998) sọ pe o kuna ni ironu bakanna ti o jẹyọ lati aifọwọyi ti ko tọ si abala odi ti ajẹ ti o nsoju totum ti idan. [4]

Àwọn Ìtọ́kasí àtúnṣe

  1. J. Ki-Zerbo (1990). Methodology and African Prehistory, Volume 92, Issues 3-102588. James Currey Publishers. p. 63. ISBN 085255091X. https://books.google.com/books?id=LNlt1AnERAIC&dq=African+Magic&pg=PA63. Retrieved 2015-12-26. 
  2. Molefi Kete Asanti (2008-11-26). Encyclopedia of African Religion. SAGE Publications. ISBN 978-1506317861. https://books.google.com/books?id=uMv0CAAAQBAJ&dq=African+Magic&pg=PT548. Retrieved 2015-12-26. 
  3. Publication details [Retrieved 2015-12-26]
  4. 4.0 4.1 E.K. Bongmba (J. Kiernan) (2006). The Power of the Occult in Modern Africa: Continuity and Innovation in the Renewal of African Cosmologies. LIT Verlag Münster. p. 19. ISBN 3825887618. https://books.google.com/books?id=Wiwo5uwBzXAC&dq=African+Magic&pg=PA19. Retrieved 2015-12-26. Volume 4 of Modernity and belonging