Nicholas Amechi Akwanya, FNAL jẹ́ ọ̀jọ̀gbọ́n tí ó ti fẹ̀yìn tì ní Nàìjíríà, àlùfáà, akéwì àti òǹkọ̀wé. Ó jẹ́ ọ̀gá àgbà tẹ́lẹ̀ fún àwọn ẹ̀kọ́ ìjìnlẹ̀ tẹ́lẹ̀ ní Yunifásítì ti Nàìjíríà, Nsukka àti olórí ẹ̀ka èdè Gẹ̀ẹ́sì àti Literary Studies ti ilé ẹ̀kọ́ náà tẹ́lẹ̀. O jẹ ẹlẹgbẹ ti Ile-ẹkọ giga ti Awọn lẹta ti Nigeria.

Igbesi aye ibẹrẹ ati ẹkọ àtúnṣe

A bi Akwanya ni 6 Oṣu kejila ọdun 1952 ni Awkuzu, Oyi LGA ti Ipinle Anambra. O lọ si eto ẹkọ alakọbẹrẹ rẹ ni Akwuzu o si lọ si Hallows Seminary, Onitsha. Bí ó ti wù kí ó rí, nígbà ogun abẹ́lé (1967–1970) Àwọn ọmọ ogun àpapọ̀ mú Onitsha, wọ́n gbé ilé ẹ̀kọ́ náà lọ sí Awka-Etiti nítòsí Nnewi, àti lẹ́yìn náà, Ukpor, ní gúúsù Nnewi. Ni ọdun 1972 o bẹrẹ awọn ẹkọ imọ-jinlẹ rẹ ni Bigard Memorial Major Seminary, Enugu. Lẹhinna o tẹsiwaju si Imọ-jinlẹ ni ọdun 1976 o si pari ni ọdun 1980 pẹlu Ilana alufa. Ni ọdun 1982 o fun ni gbigba wọle ni Ile-ẹkọ giga ti Orilẹ-ede ti Ireland nibiti o ti gba alefa Ọla meji ni Gẹẹsi ati Geography. Lẹhinna o gba oye oye rẹ ni ede Gẹẹsi ni (1986), o si pari PhD rẹ ni ọdun 1989 pẹlu iwe-ẹkọ ti o pe ni Structuring and Meaning in the Nigerian Novel.

Ni ọdun 2022 awọn Festschrifts meji ti a tẹjade lori Akwanya eyiti o pẹlu Litireso ati Atako Litireso ni Nigeria: Awọn arosọ lori Awọn iṣẹ ti A.N. Akwanya ṣatunkọ nipasẹ Mary JanePatrick N. Okolie & Ogochukwu Ukwueze, Shadows of Interstitial Life: Essays on African Literature in Honor of Rev. Fr. Ojogbon Amechi N. Akwanya satunkọ nipasẹ Ignatius Chukwuma ati Martin Okwoli Ogba.

Iṣẹ àtúnṣe

Ni 1985, Akwanya ti gba iṣẹ nipasẹ Ẹka ti Gẹẹsi, St Patrick's College, Maynooth, Ireland gẹgẹbi Oluranlọwọ mewa. Sibẹsibẹ, o fi ipo silẹ o si forukọsilẹ fun iwe-ẹkọ PhD ni ọdun 1986. Nigbati eto rẹ pari, o pada si Nigeria o si mu igbimọ ẹkọ akọkọ rẹ gẹgẹbi olukọni II ni Department of English, University of Nigeria, Nsukka ni 1991. Ni ọdun 1994 o di Olukọni I ati ni 1996, o ti gbega si Olukọni Agba. Ni 1999, o di ọjọgbọn ni kikun.

Ni ọjọ kejidinlọgbọn Oṣu kejila, ọdun 2007, o ṣe ikowe Ibẹrẹ Ibẹrẹ Seventeenth ti Yunifasiti ti Nigeria ti o ni akọle, “Ẹkọ Ede Gẹẹsi ni Nigeria: In Search of An Enabling Principle” Lẹhinna o ṣe lẹsẹsẹ ni awọn ipin-ọsẹ ni iwe iroyin Daily Champion oju-iwe 19, 58 ati 89 ti Oṣu Kẹta Ọjọ 21, Ọdun 2007 si Oṣu Karun Ọjọ 2, Ọdun 2007. O tun funni ni Ikẹkọ Valedictory 4th ti Yunifasiti ti Nigeria ni Oṣu kejila ọjọ 1, ọdun 2022, ti o ni akọle, “Ko si Ẹya mọ: Chinua Achebe, Aramada, ati Ireti Postcoloniality”. O feyinti lati University of Nigeria ni 6 Kejìlá 2022 ati ni March 17, 2023, o jẹ Vicar General, Diocese ti Aguleri.

Ipinnu Isakoso àtúnṣe

Akwanya jẹ Olori Ẹka ti Gẹẹsi & Awọn Ikẹkọ Litireso, Ile-ẹkọ giga ti Nigeria lati 2002 si 2005 ati 2011 – 2013. Lati ọdun 2009 - 2011, o ti yan gẹgẹ bi Alakoso Ile-iwe ti Awọn Ẹkọ Ile-iwe giga ati pe o jẹ Igbakeji Alakoso, University of Nigeria, Nsukka, lati ọjọ 19 si 21 Oṣu Kẹwa Ọdun 2009.

Olootu ti omowe periodicals àtúnṣe

Akwanya ṣiṣẹ bi olootu imọran si Nsukka Journal of the Humanities ni 2018; Iwe akosile ti Ede ati Litireso (AJOLL) ni 2017; Iwe Iroyin IBADAN ti Awọn ẹkọ Gẹẹsi (IBJES); Afirika ati Awọn Iwe-akọọlẹ agbaye ni ọdun 2007, ati, JONASS: Iwe Iroyin ti Ẹgbẹ Naijiria fun Awọn Iwadi Semiotic ni ọdun kanna.

Ni 1992, Ossie Enekwe pe Amechi Akwanya lati di oluranlọwọ olootu ti Okike: An African Journal of New Writing (eyiti Ojogbon Chinua Achebe da tẹlẹ ni 1971 ati lẹhinna fi le Enekwe lọwọ ni 1984). Nigba ti Enekwe feyinti ni odun 2010, o fi ise olootu Okike fun Akwanya. Diẹ sii ju awọn ọran mẹtala ti Iwe-akọọlẹ ti wa lati igba naa.

Awards ati iyin àtúnṣe

Ni ọdun 2004, o fun un ni Aami-ẹri Oṣiṣẹ Oluṣojulọjulọ julọ ti Ile-ẹkọ giga ti Ile-ẹkọ giga ti Nigeria, Nsukka ati Aami-ẹri Alakoso Innovative julọ ti Ẹka, nipasẹ Ẹgbẹ Awọn ọmọ ile-iwe Gẹẹsi. Ni ọdun 2007, a ṣe akojọ rẹ si Iwe Awọn eniyan Nla ti Naijiria.

Awọn agbegbe iwadi ati awọn ilowosi àtúnṣe

Iwadi Akwanya ṣe idojukọ lori imọ-ọrọ ọrọ-ọrọ tabi awọn ẹkọ-ọrọ, imọ-ọrọ iwe-kikọ ati atako, iwadi ti ede, Awọn iwe-ẹkọ Afirika & European ati awọn itumọ-ọrọ. Ilowosi iwadi rẹ ni awọn ẹkọ iwe-kikọ jẹ lati iṣẹ-ṣiṣe ati awọn linguistics axiomatic functionalist gẹgẹbi a ti ṣe apẹrẹ nipasẹ Sandor W.F. Mulder nipa didojukọ lori imọ-ọrọ iwe-kikọ ati itupalẹ ọrọ-ọrọ iwe-kikọ. Èyí wá sí ìmọ́lẹ̀ pẹ̀lú àtúnse rẹ̀ ní ọdún 1996 ti Ìtumọ̀ àti Àsọyé rẹ̀: Àwọn Ìmọ̀ràn Ìtumọ̀ àti Ìtúpalẹ̀ Ọ̀rọ̀. O tun ṣe alaye imọ-ọrọ ti iṣiro ọrọ-ọrọ ti iwe-kikọ ti o da lori imọran André Martinet pe 'iṣẹ ni iyasọtọ ti otitọ ede' si ipa ti iṣẹ ti o ṣe ipinnu iwe-iwe jẹ aworan.

Idapọ ati ẹgbẹ àtúnṣe

O jẹ ẹlẹgbẹ ti Institute of Industrial Administration (FIIA). Ni ọdun 2012, o di Ẹlẹgbẹ Ọla, Institute of Certified Professional Managers of Nigeria. Ni ọdun kanna, o di ẹlẹgbẹ ti International Academy of Management. Ni ọdun 2015, o di Ẹlẹgbẹ ti Ile-ẹkọ giga ti Awọn lẹta ti Naijiria (FNAL) ati ni ọdun 2022 o jẹ Papal Chamberlain, ti o ni ẹtọ Monsignor.

Awọn atẹjade ti a yan àtúnṣe

  • Orimili (1991) [1]
  • Iwe kikọ Chinua Achebe: Idoko-owo ni Ọrọ (1989). [2] [3]
  • Itumọ ati Ọrọ sisọ: Awọn ero Itumọ ati Itupalẹ Ọrọ. [4]
  • Awọn Ilana Isọsọ: Awọn ẹkọ-ẹkọ ni Iseda ati Awọn ilana Eto ti Ede Litireso. [5]
  • Awọn ogbon Ibaraẹnisọrọ: Nilo Itupalẹ,'Ni Awọn Ila Ibaṣepọ ni Awọn ọgbọn Ibaraẹnisọrọ: Fojusi lori Eto Ile-ẹkọ giga Naijiria. [6]
  • Onínọmbà Ọ̀rọ̀-Ọ̀rọ̀ àti Ìwé Ìgbésẹ̀. [7]
  • Ilana Ede Osise ati Idinku ninu Iwọn Lilo Ede. [8]
  • Ede ati Iwa ero [9]
  • Awọn lodi ti African Literature. Awọn akori pataki ni Iwe-akọọlẹ Afirika [10]
  • Ẹsẹ Alarinkiri: Akopọ Awọn Ewi. [11]
  1. Akwanya, Amechi (1991). Orimili. Oxford: Heinemann. ISBN 0-435-90670-4. 
  2. Akwanya, Amechi Nicholas. Chinua Achebe's Writing: An Investment in Speech.. 
  3. Akwanya, Amechi Nicholas. Chinua Achebe's Writing: An Investment in Speech. 
  4. Akwanya, A.N. (1996–2010). Semantics and Discourse: Theories of Meaning and Textual Analysis. Enugu, Nigeria: New Generation Books. ISBN 978-2900-56-7. 
  5. Akwanya, A.N. (1997–2011). Verbal Structures: Studies in the Nature and Organizational Patterns of Literary Language. Enugu, Nigeria: New Generation Books. ISBN 978-2900-49-4. 
  6. Akwanya, A. N. (1998). Communication Skills: Needs Analysis,' in Common Frontiers in Communication Skills: Focus on the Nigerian University System. Abuja, Nigeria: National Universities Commission Publication. ISBN 978-32624-9-1. 
  7. Akwanya, A.N. (1998–2008). Discourse Analysis and Dramatic Literature. Enugu, Nigeria: New Generation Books. ISBN 978-2900-96-6. 
  8. Akwanya, A.N. (1999). Official Language Policy and the Decline in the Standard of Language Use'. Onitsha: Africana-Fep Publishers. ISBN 978-175-397-8. 
  9. Akwanya, A.N. (1999–2010). Language and Habits of Thought. Enugu, Nigeria: New Generation Books. ISBN 978-2900-37-0. 
  10. Akwanya, A.N. (2000). The Criticism of African Literature. Major Themes in African Literature. Nsukka, Nigeria: AP Express Publishers. ISBN 978-35082-8-8. 
  11. Akwanya, A.N. (2005). Pilgrim Foot: A Collection of Poems. Enugu: New Generation Books. ISBN 978-2900-47-8.