Nyaknno Osso jẹ onipamọ, oniroyin, ati oludasile Biographical Legacy ati Research Foundation (BLERF).[1][2]

Nyaknno Osso
Ọjọ́ìbíNyaknnoabasi
27 Oṣù Kẹjọ 1954 (1954-08-27) (ọmọ ọdún 69)
Orílẹ̀-èdèNigerian
Ẹ̀kọ́Library Science
Iléẹ̀kọ́ gígaUniversity of Ibadan
Iṣẹ́Librarian, Journalism
OrganizationBLERF - blerf.org
Gbajúmọ̀ fúnBiographical Legacy & Research Foundation (BLERF)
Notable work"Who's Who in Nigeria", Olusegun Obasanjo Presidential Library

Igbesi aye ibẹrẹ ati ẹkọ àtúnṣe

Nyaknno Osso gboye ni Yunifasiti ti Ibadan (Ile-iwe ikawe pelu Kilasi ti 1975)[3]

Iṣẹ́ Òjíṣẹ́ àtúnṣe

Iṣẹ̀ òṣìṣẹ́ Ọ̀gbẹ́ni Osso ní nínú iṣẹ́ ìkówèésí ní Yunifásítì Ibadan láti ọdún 1971 sí 1975 àti iṣẹ́ ìsìn ìjọba gẹ́gẹ́ bí olùkọ́ ìwé àti olùwádìí ní Cross River State Newspapers Corporation láti ọdún 1975 sí ọdún 1984.[4] O beere si sise fun Ile-iṣẹ Newswatch ni ọdun 1984, o gba ipa ti ọmọ ẹgbẹ oṣiṣẹ iṣakoso giga ti iṣaaju papọ pẹlu awon ogbeni Dele Giwa ati Ray Ekpu, [1] o si ni ipari dide si ipo ti Oludari Iwadi. Nígbà tó parí iṣẹ́ rẹ̀ ní ọdún 1991, ó gba ojúṣe olùdarí ìwé-ìwé nínú ilé ìwé Newswatch, níbi tó ti pada dii olùdarí tí ilé ìwé Ìròyìn Newswatch ń pè ní "Who' s Who in Nigeria".[5]

Láàárín ọdún 1999 àti 2007, Ọgbẹni Osso sìn Ààrẹ Olusegun Obasanjo gẹ́gẹ́ bí Olùrànràn akànṣe lórí Ilé Ìkówèésí, Ìwádìí àti Àkọsílẹ.[6][7] Ni ọdun 2007, ni opin ijọba ti oludari rẹ, o gba ipa ti akọwe aṣofin ati Oludari Iṣeto ti Olusegun Obasanjo Presidential Library Foundation (OOPLF). [8] akoko rẹ ni OOPLF pari ni Oṣu Kẹta ọdun 2013.

Awọn aṣeyọri iṣẹ àtúnṣe

Awọn aṣeyọri ti Ọgbẹni Osso ni iwadii media ati iṣẹ iwe-ẹri rẹ ni Nigeria je: iṣeto ti Ile-ijọ Iwe iroyin ni Cross River Media Corporation, Calabar, lati ọdun 1975 si 1984.[9] Ile-ijọsin iwadii Newsmedia ni Ile-iṣọ iroyin Newswatch, ti o wa ni Ikeja, Lagos, ṣiṣẹ lati ọdun 1984 si 1998, [1] pẹlu atejade ti Biographical Encyclopedia for Nigeria (Newswatch), ti a pe ni "Tani tani ni Nigeria?" ni odun 1990,[10] ati ipilẹṣẹ ti a ṣe ati ifowosowopo pẹlu Alakoso tẹlẹ ti Naijiria, Chief Olusegun Obasanjo, lati ṣafihan ìkàwé aarẹ akọkọ ni Afirika, ìkàwé Alakoso Olusegum Obasanjo.[11][12] Iṣẹ́ àṣeyọrí ti àwọn ìwé tí Dele Giwa kọ, òǹkọ̀wé ìròyìn Nàìjíríà àkọ́kọ́ tó kú sí ìṣẹ̀lẹ̀ ìfọ̀mí ẹ̀mí lórí ìṣẹ̀lẹ̀ àtẹ̀jíṣẹ́, lábẹ́ àkọlé "Parallax Snaps: The Writings of Dele Giwa (1998).[1][13]

Awards ati recognitions àtúnṣe

Ni Oṣu Kẹsan ọdun 2022, o gba oye dokita ti imoye(PhD) nipasẹ ile-ẹkọ giga Afirika Amẹrika.

Awọn itọkasi àtúnṣe

  1. https://en.wikipedia.org/wiki/Nyaknno_Osso#cite_note-1
  2. https://en.wikipedia.org/wiki/ProQuest_(identifier)
  3. https://en.wikipedia.org/wiki/Nyaknno_Osso#cite_note-:1-3
  4. https://en.wikipedia.org/wiki/Nyaknno_Osso#cite_note-:0-4
  5. https://catalogue.nla.gov.au/catalog/1909148
  6. https://search.proquest.com/docview/2706712259
  7. https://www.vanguardngr.com/2023/08/nyaknnoabasi-osso-the-search-engine-before-google/
  8. "Nyaknno Osso and BLERF: This idea must not die, By Sam Akpe". 27 August 2022. https://www.premiumtimesng.com/opinion/550992-nnyaknnoabasi-and-blerf-this-idea-must-not-die-by-sam-akpe.html. 
  9. https://search.proquest.com/docview/2602314656
  10. https://search.proquest.com/docview/2121025797
  11. https://en.wikipedia.org/wiki/Nyaknno_Osso#cite_note-11
  12. https://en.wikipedia.org/wiki/Nyaknno_Osso#cite_note-12
  13. https://en.wikipedia.org/wiki/Nyaknno_Osso#cite_note-13